Antra knyga
1Choro vadovui. Koracho sūnų maskilas.
2Kaip elnė ilgisi tekančio vandens,
taip aš ilgiuosi tavęs, Dieve.
3Visa gyvastimi trokštu Dievo, gyvojo Dievo;
kada nueisiu ir pamatysiu Dievo veidą?
4Ašaromis mintu dieną naktį;
visą dieną žmonės manęs klausinėja:
„Kurgi tavo Dievas?“
5Kai išlieju savo širdį prisimindamas,
kaip eidavau su minia į Dievo Namus,
vesdamas ją iškilmės eitynių spūstyje
su džiugiais šlovės šauksmais!
6Kodėl tu tokia liūdna, mano širdie?
Kodėl taip nerimsti krūtinėje?
Turėk viltį Dieve!
Juk aš dar šlovinsiu jį,
savo Gelbėtoją, savo Dievą.
7Mano Dieve, liūdna mano širdis,
todėl pas tave mintimis keliauju
iš Jordano krašto bei Hermono, nuo Micaro kalno.
8Bedugnė šaukia bedugnei tavo krioklių griausmu,
visa tavo bangų mūša ir vilnys mane skandina.
9Dieną VIEŠPATS tesuteikia savo malonę
naktį giedoti jam giesmę,
maldą savo gyvenimo Dievui.
10Sakau Dievui, savo Uolai:
„Kodėl užmiršai mane?
Kodėl, priešų engiamas, turiu liūdnas klajoti?“
11Net kaulus man skauda,
kai priešai tyčiojasi kasdien klausinėdami:
„Kurgi tavo Dievas?“
12Kodėl tu tokia liūdna, mano širdie?
Kodėl taip nerimsti krūtinėje?
Turėk viltį Dieve!
Juk aš dar šlovinsiu jį,
savo Gelbėtoją, savo Dievą.
